Galvojau, kad reikėtu čia kelionės proga kasdien pasišnekėti su dienoraščiu, bet trukdė nuovargis dėl LT/US laiko skirtumo dėl ko ir įkvėpimo nebuvo. Dabar, kai įkvėpimas atsirado, tai bandysiu keliais sakiniais pasidalinti jau už kelias dienas. Nuotraukų nedėsiu, jas apdorotas turėsiu tik po kelionės, o telefonu darytoms įkėlimas čia į blogą kažkoks komplikuotas, reikia prieigos prie kompo.
1-a diena. Los Andželas. Nusileidom, praėjom kontroles, paėmėm porą užsakytų minivenų, nusigavom iki užsakyto namuko Anaheime, nulūžom.
LA oro uostas toks pobaisis, kaip ir rajonai tik išvažiavus iš jo. Pirmą įspūdį palieka nekokį. Apie namuką, jo įrengimą, priežiūrą ir aplinkinius miegamuosius rajonus reikėtų rašyti atskirai. Spėkit ar maudėmės baseine prie namuko?
2-a diena. Los Andželas. Nusigavom iki Holivudo užrašo, praėjom Holivudo bulvaru su visom žvaigždžių alėjom, įmerkėm kojas į Ramųjį vandenyną.
Dienos įspūdis - žmonių laisvumas, nuoširdumas, paslaugumas ir nesuvokiami visko aplinkui mąstai. Tie nežinau nuo kada suformuoti stereotipai apie dirbtines amerikiečių šypsenas yra bullshit. Aš čia prigalvojau teorijų, kad jei jie ir daro tas šypsenas dirbtinėmis, laikui bėgant tai programuojasi kažkur pasąmonėje ir tokia šypsena patampa natūralia būsena. O jei jau taip atsitinka, tai dirbtinumo nebelieka. Kaip sako tie patys amerikiečiai - fake it, till you make it.
Holivudo bulvare supratau, kad myliu šitą kraštą; ir tik vėliau suprasiu kaip labai.
3-ia diena. Las Vegas. Diena kelionėje, pasiekėm Las Vegas, aplankėm Bellagio fontaną.
Las Vegaso naktinės šviesos labai nenustebino ir galingo įspūdžio nepaliko. Pamačiau tai, ko tikėjausi. O tikėjausi nedaug. Bellagio šokantys fontanai, kaip vieningai sutarėm, įspūdį galėjo daryti prieš 10-15 metų. Dabar gi kiekviena Turkija ir Egiptas turį po neprastesnį.
Labiau pajausti Las Vegaso neturėjom jėgų, nukirto vis dar tebesitęsiantis varginantis perėjimas prie kitos laiko zonos.
4-a diena. Mirties slėnis. Diena lankant mirties slėnį.
Šiandien atėjo laikas pajausti Amerikos gamtos nubloškiantį didingumą. Įspūdžiams aprašyti nesugalvoju tinkamo epiteto. Karščiausia vieta pasaulyje (?) su temperatūrom iki 50-60 laipsnių ir su žemiausia vieta Amerikoje su 85,5m. žemiau jūros lygio. Tikėjausi pamatyti nedidelę smėlio dykumą ir pajausti svilinantį karštį, o pamatėm gal 100km besidriekiantį išdžiūvusio druskingo ežero dugną su kalnais iš kraštų ir su šiokia tokia nors ir skurdžia, bet augmenija. Temperatūra buvo pakilus "tik" iki 36 laipsnių, žodžiu vėsus pavasaris. Ir labai jau karšta nebuvo, o dar ir vėjas gaivino. Pakilus ant Dante viršukalnės ir pamačius slėnį iš viršaus žandikauliai atkaro visai. Dieviška vieta ten prisėdus pačilinti, visai čia dar kada sugrįžčiau.
Puikios dienos pabaigai grįždami pakeliui dar užsukom į Shoshone kaimelyje esančią seną kaip pasaulis užkandinę, pajutom joje ir šalia jos šiek tiek Amerikos kaimo istorijos ir užkandau tikrai skaniai pataisyto vaivorykštinio upėtakio.
Turėjom planą dar parvažiavę pasibastyti po miestą su tikslu padaryti lengvas "pagirias Las Vegase", bet grįžom per daug vėlai ir per daug pavargę.
5-a diena. Las Vegas, kelionė link Havasų krioklio.
Pasivaikščiojom su milijonine minia po dieninį Las Vegasą. Ir nėra visiškai ką apie jį tokį papasakoti. Vakare mūsų komanda skilo į dvi dalis, pusė liko Vegase, mes patraukėm kiek galima arčiau Havasu krioklio.
Ir agha, naktinio Vegaso taip ir neišbandėm ir ruletėje žetonų nepastumdėm. Bet ir nesigailiu, ne mano natūrai šitas miestas.
6-a diena. Link Havasu krioklio.
Sunki tatai buvo diena, nužingsniavom 13km Grand kanjonu per smėlį ir žvirgždą kepinant saulei ir su sunkiom kuprinėm ant pečių. Vaizdų gražių matėm - įsivaizduokit ėjimą 50-100 metrų koridoriumi su kilometro aukščio sienomis. Pasiekėm nakvynės vietą indėnų kaimelyje Supai. Havasų kriokliai dar už 3km, ten lankysimės ryt visą dieną.
Sunkiai čia man su tais aprašymais, pradėjau rašyt užvakar kai buvo įkvėpimas, kol pabaigiau įvykių šiai dienai aprašymą, įkvėpimas išgaravo ir raidikės dėliojasi per prievartą. Bet vistiek laukit tęsinio.