Amerika kelyje. III-ia dalis.

11-a diena. Antelope canyon. Monument valley.
Apie Antelope nėra ką rašyt, reikia žiūrėt fotkes. Gerai padarytos fotkės yra geriau nei vaikščiojimas gyvai. Buvo galima pasirinkti foto turą nešantis štatyvus, bet už brangiau. Pataupiau.
Monument valley tereikia sustoti nuotraukoms padaryti, apsistoti nėra dėl ko. Nebent daryti gražias nuotraukas, o tam reikia kylančios, ar besileidžiančios saulės.

12-a diena. Arches, Dead Horse canyon.
Arches nieko tokio įspūdingo, bet aš labai pavydėjau kitiems atvažiuojantiems. Ten galybė dviračių takelių ir galybė atsivežančių dviračius, keturračius ir bagius.
Dead horse canyon kvapą gniaužiantis Colorado upės vingis nuo gal kilometro aukščio kanjono.

13-a diena. Salt Lake city.
Shopai, shopai, shopai.
Vakarojimas su BBQ pas Alginos klasiokę, su dar viena lietuve ir su kaimynu Borisu, kuriam iš ryto stipriai sugelbėjom įnešant į namą masyvaus medžio sunkų miegamojo komplektą. Maloniai smagus pasibendravimas.

14-a diena. Salt Lake city - Reno.
Vėl shopai plius 850km nuobodus pravažiavimas.

15-a diena. Napa vynuogynai.
Kažkaip ne itin traukė juos pamatyti, bet nuvažiavus nepasigailėjau. Važiavom keturiese, paragavom keturių rūšių vyno ir jau užsidarius vynuogynui pačilinom nuostabių vaizdų prieglobstyje. California po jau pabodusių vaizdų su nykia augmenija, atgaivino sodria žaluma.

16-a diena. San Francisco.
Apvažiavom SF, pajutom šito puikaus miesto dvasią, pasivažinėjom legendinėm nematyto statumo gatvėm ir pabaigoj nežinau kuriem velniam nuvarėm į nykų Chinatowną.

17-a diena. San Francisco - link San Diego.
Norėjom aplankyti Alcatrazo kalėjimą esantį saloje SF įlankoje, bet nenumatėm, kad bilietus laivui reikia rezervuotis iš anksto. Kalėjimas liko neaplankytas.
Turėjom pravažiavimą Ramiojo vandenyno pakrante. Kaip ir tikėjausi, smagus keliukas ir pasakiškas vandenyno žydrumas su bangų mūša į pakrantės uolienas.

Amerika kelyje. II dalis

7-a diena. Havasu kriokliai.

Atsikėliau su temperatūra, kaip ir kita mūsų bendrakeleivė. Nesupratau dėl ko ta temperatūra sukilo, toks jausmas, kad vakarykštis fizinis krūvis kartu su karščiu organizmui nelabai patiko, perkaitau ar ką tai. Kai pagerėjo, vilkdami dulkėse kojas nuklibinkščiavom iki krioklių. Tie kas nesirgo, pasimaudė mažesniam kriokliuke, man beliko tik pavydėti. Havasu krioklys yra n.u.o.s.t.a.b.u.s. ir neaprašomas. Daug prifotkijau, bandysiu grįžęs daryti nuotraukas gražesnes už realybę.

Įdomu buvo pamatyti Supai kaimelio gyvenimą, turi jie čia mokyklą, bažnytėlę, yra rangeris, medicinos darbuotoja (abu beje baltaodžiai), baras be alkoholio. Yra vienas kitas namelis sutvarkyti gana gražiai, kiti gi yra stipriai apsileidę. Kiekvienam kieme stovi po kelis arklius ir mulus, smarvė nuo jų nebloga. Daug palaidų šunų, jie čia turbūt turi statusą panašų kaip Indijoj karvės. Patys indėnai čia kažkokie rūstūs ir uždaresnio būdo. Toks jausmas, kad nelabai jiems baltieji patinka ir žiūri į juos kreivokai, gal turi kažkokių senų nuoskaudų. 

8-a diena. Supai - Grand Canyon - Page.

Supai kaimuką palikom sraigtasparniu. Kelią kanjonu kurį užvakar 5val. įveikinėjom vargdami karštyje ir dulkėse, perskridom per 6 minutes. 

Nusigavom iki pietinės Grand Canyon nac. parko dalies. Kai atsistoji ant kanjono krašto jausmas keistokas - akis atsisako suvokti ką ji čia mato, nes neturi su kuom palyginti savo regėjimų archyve. Visiškai naujas potyris. Ir dėl to atrodo kaip kažkas nežemiško. Nežinau ar apie tą patį galvojo Mamontovas kurdamas savo "Marso kanjonus", bet analogija su raudonąja planeta čia visai galėtų būti panaudota.

Kelionė toliau sekė kanjono pakraščiu, kol nesutemo dar pakeliui porą viewpointų aplankėm. Nakvynei apsistojom Page miestelyje.

9-a diena. Zion nacionalinis parkas.

Kai aplankai kažkurį neeilinį/eilinį Amerikos gamtos stebuklą, pamanai sau, kad va, gal šitas buvo įspūdingiausias ir tikriausiai jau nieko daugiau ypatingo nebematysi, niekas labiau jau nebenustebins, ar gal įprasi prie tokių vaizdų. Bet ateina nauja diena, aplankai naują gamtos išdaigą ir vėl akys išsiplečia, ir vėl burna prasidaro, ir vėl naujai kažkokie už laimę atsakingi hormonai užpildo pilkąsias ląsteles. 

Šįkart eilė Ziono parkui. Visi buvom kokie tai mieguisti, bet vaizdai Zione išblaškė miegus. Kapoti, gludinti, raižyti kalnai, ypatinga rusva jų "padažymo" spalva, kai kurie atrodantys kaip šlifuoti milžiniški akmens masyvai. Šalia to paįvairinti pavieniais krūmokšniais ir medžiais. Amerikiečiai net nutiesdami kelią tarp kalnų sugebėjo nesudarkyti harmonijos padarydami asfalto dangą rudos spalvos. Visokių tų kalnų būna, visi žinoma skirtingi, bet šitie tai kaip meno kūrinys. Meistriškas meno kūrinys.

Amerika kelyje. I dalis.

Galvojau, kad reikėtu čia kelionės proga kasdien pasišnekėti su dienoraščiu, bet trukdė nuovargis dėl LT/US laiko skirtumo dėl ko ir įkvėpimo nebuvo. Dabar, kai įkvėpimas atsirado, tai bandysiu keliais sakiniais pasidalinti jau už kelias dienas. Nuotraukų nedėsiu, jas apdorotas turėsiu tik po kelionės, o telefonu darytoms įkėlimas čia į blogą kažkoks komplikuotas, reikia prieigos prie kompo.

1-a diena. Los Andželas. Nusileidom, praėjom kontroles, paėmėm porą užsakytų minivenų, nusigavom iki užsakyto namuko Anaheime, nulūžom.
LA oro uostas toks pobaisis, kaip ir rajonai tik išvažiavus iš jo. Pirmą įspūdį palieka nekokį. Apie namuką, jo įrengimą, priežiūrą ir aplinkinius miegamuosius rajonus reikėtų rašyti atskirai. Spėkit ar maudėmės baseine prie namuko?

2-a diena. Los Andželas. Nusigavom iki Holivudo užrašo, praėjom Holivudo bulvaru su visom žvaigždžių alėjom, įmerkėm kojas į Ramųjį vandenyną.
Dienos įspūdis - žmonių laisvumas, nuoširdumas, paslaugumas ir nesuvokiami visko aplinkui mąstai. Tie nežinau nuo kada suformuoti stereotipai apie dirbtines amerikiečių šypsenas yra bullshit. Aš čia prigalvojau teorijų, kad jei jie ir daro tas šypsenas dirbtinėmis, laikui bėgant tai programuojasi kažkur pasąmonėje ir tokia šypsena patampa natūralia būsena. O jei jau taip atsitinka, tai dirbtinumo nebelieka. Kaip sako tie patys amerikiečiai - fake it, till you make it.
Holivudo bulvare supratau, kad myliu šitą kraštą; ir tik vėliau suprasiu kaip labai.

3-ia diena. Las Vegas. Diena kelionėje, pasiekėm Las Vegas, aplankėm Bellagio fontaną.
Las Vegaso naktinės šviesos labai nenustebino ir galingo įspūdžio nepaliko. Pamačiau tai, ko tikėjausi. O tikėjausi nedaug. Bellagio šokantys fontanai, kaip vieningai sutarėm, įspūdį galėjo daryti prieš 10-15 metų. Dabar gi kiekviena Turkija ir Egiptas turį po neprastesnį.
Labiau pajausti Las Vegaso neturėjom jėgų, nukirto vis dar tebesitęsiantis varginantis perėjimas prie kitos laiko zonos.

4-a diena. Mirties slėnis. Diena lankant mirties slėnį.
Šiandien atėjo laikas pajausti Amerikos gamtos nubloškiantį didingumą. Įspūdžiams aprašyti nesugalvoju tinkamo epiteto. Karščiausia vieta pasaulyje (?) su temperatūrom iki 50-60 laipsnių ir su žemiausia vieta Amerikoje su 85,5m. žemiau jūros lygio. Tikėjausi pamatyti nedidelę smėlio dykumą ir pajausti svilinantį karštį, o pamatėm gal 100km besidriekiantį išdžiūvusio druskingo ežero dugną su kalnais iš kraštų ir su šiokia tokia nors ir skurdžia, bet augmenija. Temperatūra buvo pakilus "tik" iki 36 laipsnių, žodžiu vėsus pavasaris. Ir labai jau karšta nebuvo, o dar ir vėjas gaivino. Pakilus ant Dante viršukalnės ir pamačius slėnį iš viršaus žandikauliai atkaro visai. Dieviška vieta ten prisėdus pačilinti, visai čia dar kada sugrįžčiau.
Puikios dienos pabaigai grįždami pakeliui dar užsukom į Shoshone kaimelyje esančią seną kaip pasaulis užkandinę, pajutom joje ir šalia jos šiek tiek Amerikos kaimo istorijos ir užkandau tikrai skaniai pataisyto vaivorykštinio upėtakio.
Turėjom planą dar parvažiavę pasibastyti po miestą su tikslu padaryti lengvas "pagirias Las Vegase", bet grįžom per daug vėlai ir per daug pavargę.

5-a diena. Las Vegas, kelionė link Havasų krioklio.
Pasivaikščiojom su milijonine minia po dieninį Las Vegasą. Ir nėra visiškai ką apie jį tokį papasakoti. Vakare mūsų komanda skilo į dvi dalis, pusė liko Vegase, mes patraukėm kiek galima arčiau Havasu krioklio.
Ir agha, naktinio Vegaso taip ir neišbandėm ir ruletėje žetonų nepastumdėm. Bet ir nesigailiu, ne mano natūrai šitas miestas.

6-a diena. Link Havasu krioklio.
Sunki tatai buvo diena, nužingsniavom 13km Grand kanjonu per smėlį ir žvirgždą kepinant saulei ir su sunkiom kuprinėm ant pečių. Vaizdų gražių matėm - įsivaizduokit ėjimą 50-100 metrų koridoriumi su kilometro aukščio sienomis. Pasiekėm nakvynės vietą indėnų kaimelyje Supai. Havasų kriokliai dar už 3km, ten lankysimės ryt visą dieną.

Sunkiai čia man su tais aprašymais, pradėjau rašyt užvakar kai buvo įkvėpimas, kol pabaigiau įvykių šiai dienai aprašymą, įkvėpimas išgaravo ir raidikės dėliojasi per prievartą. Bet vistiek laukit tęsinio.

Sonisphere 2011 Knebworth

Prasidėjo viskas nuo to, kad nu jau nebežinau kiek laiko baisiausiai norėjau aplankyti rimtos, kietos ir sunkios gitarinės (skaityk metalo) muzikos festivalį Europoje, ir kai atsirado pirmieji skelbimai apie Sonisphere šiemetinį turą, pradėjau kiekvieną koncertą nagrinėtis kas per grupės ir kur groja, gal nieko konkrečiai ir neplanuodamas. Parodžiau ir kitiems panašiems kietmetalio gerbėjams, ko pasekoje su kolega Serioga (aka Mack D) apsisprendėm ir bilietus lėktuvui ir festivaliui nusipirkom kelių dienų bėgyje. Pasirinkimas krito ant UK, nes ir festivalis ten 3d., lyginant su vienadieniais, ar dviejų dienų turais kitur, ir grupių dėl to automatiškai daugiau, o ir dėl to, kad Seriogos sesuo gyvena vos 30 mylių nuo festivalio vietos.

Kažkokio ten Grand pasiruošimo nedarėm, įsimetėm po kelis skudurus, kad apsirengti ir išlėkėm, paprasčiau nebūna.. tuo labiau, kad palapinės ir miegmaišiai jau laukė mūsų UK. Atvažiavom ir po to iki festivalio nuvykom ramiai ir be jokių nuotykių..

Cool ir Not Cool festivalyje

Tūkstančiai palapinių nuostabiai suorganizuotuose palapinių miesteliuose - cool,

Pastoviai valomi tulikai su popieriumi ir galimybe nuleisti vandenį :O - damn cool, (kada Bliuzo naktyse tokius pamatysim?)

~2val trukmės palapinės statymas nesuprantant kaip ją statyti ir dar pučiant stipriam vėjui  - not cool, gerai, kad kaimynai padėjo :));

Šalia mūsų palapinės pakabinta Seriogos atsivežta Lietuvos vėliava - damn cool.

Šimtai parduotuvių skirtų metalo ir ne tik tematikai - cool;

4 proc. stiprumo alus, kurio reikia išgerti kaip minimum kibirą, kad kažką pajusti ir kuris kainuoja 4svarus - not cool, arba cool, kai supranti, kad atvažiavai čia kažką pamatyti, o ne pagerti. Beje čia toks turbūt neblogas aludarių marketinginis triukas - pardavinėti renginiuose nestiprų alų, išgeriama tai tokio juk bus kur kas daugiau.. :))

Kaukėm ir kostiumais pasipuošę metalo gerbėjai - cool, buvo galima sutikti visokiausių personažų nuo kunigų iki sniego žmogaus, beje patys metalistai ne mūsų priprasto įsivaizduojamo tradicinio stiliaus, jokių ten ilgų plaukų, geležim kaustytų striukių ir apyrankių.. Įrokėzai, auskarai belekur ir belekokie ir tatuiruotės, tokie labiau pankai nei metalistai..:))

Visokie ten greito maisto burgeriai, chickenai, fish'ai - not cool;

Japonų ir kiniečių noodle virtuvėlės ir juose ruošiamas maistas - cool;

Pagal vėliavą susiradę mus lietuviai - not cool, nors not cool jie turbūt buvo dėl to, kad buvo jau neblogai įmetę ir vienas iš jų nu netryško intelektu visai... Po to dar vienas buvo prisistatęs, tai tas visai normalus bičas su kuriuo buvo apie ką pabendrauti..

Garsas grojant bet kam išskyrus Metallica, Limp Bizkit ir Slipknot - visai not cool;

Keliu dešimčių tūkstančių žmonių minioje gauti per nosį neaišku iš kur atkridusiu ir sugebėjusiu susirasti būtent mane sportbačiu - not cool;

Belekaip storos, beleką apsirengusios, absoliučiai negražios  ir visiškai savęs neprisižiūrinčios kokie 95proc. festivalyje buvusių "dailiosios lyties" (nelabai čia šitas epitetas tinka) atstovių - not cool big time;

Likę 5proc. dailiosios atstovių įskaitant tas kurios koncertų metų darė vadinamus boob flashus kameroms į jas atsisukus - very cool;

Mosh pitai (pasistumdymai/pasidaužymai minioje koncerto metu)- cool, su sąlyga, kad tu juose nedalyvauji;

Crowd surfing ("plaukimas" ant rankų koncertų metu) - cool, jei koks surferis beplaukdamas tau neįspiria. Ir patys keletą tokių surferių paleidom. Juokingiausia buvo, kai porą kartų nebuvo apsauginių kurie turi "surinkinėti" surferius priekyje prie scenos, tada surferiai krisdavo skaudžiai iš ~2 metrų aukščio...

Bottle fights - cool, jie ten matyt specialiai per koncertus atsineša pusiau nugertus puslitrinius plastmasinius buteliukus, kad galėtų vieni į kitus minioje pasimėtyti - gražus vaizdas;

Lietus festivalio metu - cool, kai kelis kartus buvo užėję stipresni nulijimai kažkaip sėkmingai buvom netoli pastogių, o lyjant per baigiamąjį Slipknotų koncertą viskas buvo vienodai - that wasn't rain it was gods tears of joy :)))

Po festivalio tuštėjančiame palapinių miestelyje atrandamos paliktos neatidarytos alaus skardinės - laaaabai cool, pas mus Lietuvėlėje toks reiškinys tiesiog nesuvokiamas :)))

Laukimas kol mus paims parvežimui šalia autostrados, kai du kartus buvom mandagiai nuginami traffic control patrulių - not cool;

Cool ir Not Cool tarp grojusių grupių

Anthrax - not cool, nu nieko juose tokio kabinančio nėra ir nebuvo;

Megadeth - emmmm, pražiopsojom mes juos begrojančius iš tolo tik girdėjau pora (daugiau ir nėra) man patinkančių jų gabalų Symphony of destruction ir Sweeting bullets, bet dėl dviejų gabalų gal ir nesigailiu;

Slayer - almost cool, pikti ir agresyvūs, bet jie irgi neperdaugiausiai mane kabinantys, užtat buvo daaaaug ir baisių mosh pitų;

 Metallica - kaip visada cool, nes gabalai visi jau kažkur kraujyje ir išsitaškymas/išsirėkimas  pagal Metallicą visada garantuotas. dar cool dėl to, kad playlistas buvo toks netradicinis iš senesnės kūrybos ir nebuvo "Nothing else matters" ir "Fuel", nuo kada jie čia tokie nepopsiški??? :-O

Gojira - almost cool, piktai, greitai, agresyviai.. grojo uždaroj patalpoj, gal atviroj būtų ir visai cool;

Paradise Lost - almost cool, buvom dasigavę iki jų per 5 metrus, bet gal tai buvo ir klaida, uždaroj patalpoj vokalo priekyje stovint niekada nesigirdėjo ir niekada nesigirdės, o Paradise Lost negirdint vokalo nekažinkas.. ir tebuvo tik pora dainų mane užvežusių, nors jie tikrai turi ir daugiau tokių;

 Black Tide - not cool, buvau internetuose atradęs vieną jų šmotą (Shout), kuris visai netgi vežė, bet nesulaukėm jo sugrojant, nes reikėjo eiti į kitą sceną klausytis ir žiūrėti...

... Arch Enemy (Nemesis) - labai cool, norėjosi iš smalsumo pažiūrėti į tokią visai padoriai atrodančią bobą su tokiu žiauriu, growl'iniu balsu. Įspūdis labai neblogas, growlas pas ją gyvai nėra toks žiaurus kaip jutubėj (neišriaumoja matyt realiai taip :))), ir skamba koncerte tikrai geriau nei įraše, o ir šiaip bendras vaizdas geras kai pilna energijos moteriškaitė kala kokybišką metalą... ir instrumentalas pas šitą groupsą labai jau mano stiliaus.. 

vėl iki galo neišklausėm, nes Serioga nusitempė į kitą sceną, kad pažiūrėti jam ten visaip kaip svarbių..

... House of Pain - not cool. Bičai, kurie kažkada dainavo vat šitaip - Jump Around, ir mes tikėjomės, kad ir dabar panašiai pavarys, deja deja toli gražu.. Net pats exhiphoperis Serioga baisiausiai jais nusivylė..

In Flames - damn cool, čia buvo mano favoritai, kuriuos žiauriai norėjau pamatyti ir jie nenuvylė, pasidainavau/pasiheadbanginau/išsitaškiau neblogai..:))  

Airbourne - not cool, žinau, kad nuo vieno kolegos rizikuoju susilaukti strėlių, bet nu visai jie ten nekažką, nebūti jiems AC/DC įpėdiniais...žiūrėjom iš tolo.. 

Motorhead - not cool, šituos norėjau pamatyti, bet negavau tai ko laukiau, nubezdėję jau diedai su nuvargusiu ir drebančiom rankom Lemmy priešakyje. Nebeišjudina jie publikos net ir su savo įžymiuoju ir greituoju Ace of Spades. Na bet varnelę užsidėjau, kad mačiau pačius gyvas legendas gyvai ir išgirdau Lemmy sakant "We are Motorhead and we play Rock'n'roll"

Limp Bizkit - emmm not so cool, kažkada buvusi mano mėgiama ir klausoma grupė, kažkaip labai nesužavėjo.. nu jo Fred Durst buvo visoks ten jau labai sąmojingas bendraudamas su minia, gabalai irgi tokie energetiniai judinantys publiką (vien ką reiškia visos minios "vairavimas" per Rollin gabalą) bet jie man kažkokie amerikos televizoriniai popkultūros atstovai ir skamba jie geriau per televizorių, o ne koncerto metu..

Slipknot - coolest of the cool, vėlavom į jų koncertą dėl prasidėjusio lietaus, todėl gerų vietų kaip kituose koncertuose arti scenos ir per vidurį neturėjom, žiūrėjom kažkaip iš krašto. Bet tas nesumaišė pamatyti nuostabaus reginio. 

Iš Slipknotų kažko tokio nesitikėjau, prieš festivalį buvau pasiklausęs internetuose keletą jų gabalų, kurie įspūdžio didelio nepadarė, bet tai ką jie darė ir kaip skambėjo koncerto metu buvo kaaaaažkas tokio. Garantuotai būtų patikę bet kuriam bent šiek tiek prijaučiančiam gitarinei muzikai. Reginys ant scenos, kaukės, bendravimas su publika, garsas - viskas aukščiausiame lygyje. Nors kaip tik per jų koncertą lijo lietus (kaip tik tiko jų dainuojamam "and the rain will kill us all..") ir 12val. koncertų maratono nuovargis darė savo, norėjosi kad jie koncertuotų dar ilgiau, labai jau greitai laikas praėjo.. Darėm su jais kartų jump the fuck up, prieš tai visa minia sutupę, kartu rodėm vidurinius pirštus ir pabaigoje kartu pagerbėm pernai mirusį grupės narį Paul Gray aka No.2, kas išties buvo labai stipru emociškai, daug kas minioje verkė ir pasibaigus norėjosi dar pastovėti ir pamastyti kaip po gero filmo.. Buvo supppper..

Visumoje pati įdėja, kelionė ir pats festivalis - UBER HYPER ULTRA SUPER COOL. Ir manau tai tikrai nebus paskutinis festivalis, kuriame apsilankiau... Yra visa eilė panašių festivalių Europoje -Waken'as, Roskilde, Rock am Ring'as, Download'as, etc., etc. Bus norinčių prisijungti?

Po visko..

Neilgai čia stovėjom. Iki traffic control patrulio mandagaus prašymo pasišalinti..

Broliai lietuviai :)) Šiaip tai šitas visai tolkovas bičas, pajėmęs gal tik per daug buvo..

P.S. Ačiū Seriogai už kompaniją

P.P.S. Didžiulis ačiū Svetai, Seriogos seseriai, dirbusiai mums už taksi (sutaupėm žiauriai daug poundų dėl to, kad nereikėjo naudoti traukinių), priėmusiai pernakvoti, davusiai pavalgyti ir netgi nuvežusiai mus vat čia Bodyflight (skraidėm ir mes, bet čia kita istorija)

P.P.P.S. Ačiū Mantui už tą keletą valandų pabendravimo, buvo tikrai smagu, sorry, kad taip trumpai, cheers mate..

P.P.P.P.S. Sorry už ne visai jau tokias viską atspindinčias nuotraukas, fotiko savo neturėjau, fotkinom su Seriogos muilinuke.

P.P.P.P.P.S. If you're 555, i'm 666...

Kaip mes per Norvegiją keliavom... II dalis

5-a diena (07-24)
Bjorkedal - Briksdal - Hellesylt - Geiranger - Dalsnibba apžvalgos aikštelė - Eidsdal (249km)

Rytas prasidejo 6:30 nuo fotosesijos  su vikingu laivais (ar gavosi spresti ne man - as per daug savikritiskas :))), po ko issidziovinom palapine ne kempingo teritorijoje (miestelio mokyklos futbolo aiksteleje), nes del aplink esanciu kalnu, i kai kurias zonas saule stipriai suveluoja ateiti..

Vikingų laivų parkas

Snektelejom su vietiniu, papasakojo apie klimata siose vietose - kazkas panasaus i musiski, taip pat buna ziemu be sniego, taip pat kaip praejusi ziema buvo tokia pat gili kaip pas mus. Beje ziemos metu del aplink esanciu kalnu ir labiau šiauresnės padeties saules jie beveik nemato..

Pamatem siandien Briksdal ledyna ir Geiranger miesteli visais imanomais kampais...

Salia Briksdal sugalvojom isilipti i kalna, kad pamatyti kriokli is arciau, bet stipriai nepataikem su takelio (jei ji taip galima butu pavadinti) pasirinkimu (my fault), nugrybavom ir nieko nepese ir pabruke uodegas sprukom zemyn taip ir nepasieke tikslo..:)) Ledynas gal ir grazu, bet ji turbut reiketu pamatyti is arciau, kas neiėjo į mūsų planus..

Briksdal ledynas. Stipriai aptirpęs per paskutinius 20m.

Tirpstančio ledyno krikštolo skaidrumo vandenukas besitaškydamas dideliais greičiais į apačią....

I Geiranger atplaukem keltu isilgai fjordo - plaukimas labai nesuzavejo, tikėjomės daugiau (mokejom  apie 100 lietuviskais pinigais), po ko pakilom iki Dalsnibba aukstikalnes (1400m) is kur i Geiranger pasiziurejom kitu kampu ir galiausiai dar pasiziurejom treciu kampu jau pakeliui i musu nakvynes vieta..

Pakeliui į Geiranger išilgai fiordo

Dalsnibba (1400m.) su keliuku link jos ir tolumoje matomu Geiranger miestuku ir fiordo liežuviu

Privalomas turistų lankomų kalnų atributas - iš akmenų pastatytos "tvirtovės"

Geiranger iš arčiau

Nakvynei pagaliau gavom issvajotaji namuka, arba hytte vietine kalba (dvi pastarosios naktys buvo palapinese), net keista buvo isgirsti teigiama atsakyma, kad yra laisvu namuku, po jau tokiu iprastu per pastarasias pora dienu tapusio 'no, we are fully booked.. Sorryyy..' Žodžiu atsigavom ir dabar normaliai pailsesim normaliose lovose ir prie temperaturos kur kas aukstesnes nei 7 laipsniai..

Visos 5-os dienos nuotraukos

6a diena (07-25)

Eidsdal - Linge - Trollstigen - Rauma - Vagamo - Lom - Hoyheimsvik (369km)

Tikslas  siandien buvo pravaziuoti Troliu keliu ir praminti daug km iki Lom miestuko. Troliu kelias nebuvo  kazkoks labai jau ten ispudingas (pripratom matyt per kelias dienas prie įspūdingų vaizdų) - faktiskai vienam kartui ir tam, kad uzsideti pliusa, kad ten buvai.. Ir kur kas idomesnis buvo kelias iki Troliu kelio (nors kur sito kelio ribos as taip ir nesupratau). Ir kas buvo jau visai blogai, tai daug autobusu prigrustu japonais ir kinieciais (bent jau patys norvegai taip sako, matyt nebudami labai jais patenkinti), kurie visokiausiais būdais trukdė pravažiuoti. Ir apskritai tokios turistu pilnos vietos veza stipriai maziau nei tos maziau ispopsintos pro kurias kartais pravaziuodavom ir kurios savo groziu faktiškai nenusileisdavo.

Pakeliui link Trolių kelio

Trolių kelias

 Po Troliu kelio buvo ilgas ir nuobodus 200km prasivaziavimas nacionaliniu greitkeliu, kur ir vaizdu nulis, ir eismas nemazas ir kelias nuobodus... Savotiškai įdomu buvo tik tai, kad ten nemazai raftingo trasu ir entuziastu, tuom uzsiiminejanciu (itraukiau i savo virtualų sarasa dalyku, kuriuos butinai reiktu sitam gyvenime isbandyti).

Lom stavkirke 800m senumo

 Kadangi davaziuoti iki Lom'o uztrukom trumpiau nei planavom, nusprendem pratesti marsruta iki Sogndal - ir neapsirikom, sitas ruozas pravaziuojant šalia Jotunheimen kalnu masyvo buvo tikra atgaiva po nuobodziosios dalies ir šalia vikingų laivų vienas is stipriausiu keliones ispudziu. Atsiaurios gamtos ir pliku uolu, 'menulio peizazo' apie 10km ilgio ruozas 1-1,5km aukstyje su salia stūksanciomis auksciausiomis ir ir vis dar snieguotomis Norge virsukalnemis. Baaaisiai nuostabus vaizdai (nuotraukos to neperteikia del apniukusio dangaus). Pasiivairinom sau laika pastatydami 'pili' is ploksciu uolienos gabalu, ka padaryti cia turbut yra vos ne privaloma :))

Jotunheimen kalnai

Įvertinkit mūsų kūrinėlį... :))) Kuom ne architektai ir statybininkai? :)) Gaila LT vėliavėlės neturėjom

O rytojui jau turim problemu -  vietu aplankyti pagal planuota marsruta liko vos pusei dienos, o dar turim kazkaip isnaudoti dvi dienas, kurias sutaupėm aplenkdami plana (kas man kaip profesionaliam planuotojui garbes nedaro, kita vertus aplenkti yra geriau nei atsilikti.. :))) Tai rytoj ir poryt nusimato neplanuoti dalykai, kas, kaip ne kartą jau teko įsitikinti, neretai buna ne ką mažiau stebinantys...

Visos 6-os dienos nuotraukos

7a diena (07-26)

Hoyheimsvik - Sogndal - Borgund Stavkirke - Flam - Voss - Granvin - Oystese (307km)

 





















Tikslas Flam gelezinkelis. pakeliui Borglund stavkirkje - ko gero graziausia is musu matytu..

Flam izymus savo traukinio turu iki Myrdal. Nevaziavom, prasiejom to paties marsruto trasa, ejom valanda, grizom dar valanda, viens ant vieno su gamta (pabėgant iš Flamo pergrūsto turistais, pagrinde tais su siauresnėm akim) - pakankamai stipru, įspūdinga ir gražu..

Borgund stavkirke - gražiausia iš matytų. 800m. Nuotraukoje nesimato, kokia ji kompaktiška ir jaukiai atrodanti

Laerdal - Aurland 24.5 km ilgio tunelis - ilgiausias pasaulyje

Sugalvojau nakvyne ant fjordo kranto (nu norisi tų apartamentų su vaizdais į jūrą :))), fiordo pakrantės pasirodė mažai apgyvendintas, uzsiknisom beieskodami namuku ir galu gale turėjom tenkintis pasistatydami palapinę, nors turbut galejom imti namuka, bet buvo dinges telefono rysys, nepriskambinau seimininkam kurių vietoje nebuvo. Vaizdai į jūrą (fiordą) nors ir ne pro langą, bet buvo...

Rytoj nusprendem imti Bergena, nors man ir nelimpa miestai, paprasciausiai iki Prekestoleno (variantas irgi buvo svarstomas, recommended by Laura (ačiū beje už pabendravimą) ;))) pasirode per toli, o ir oru prognozes nekokios...

Visos 7-os dienos nuotraukos

8a diena (07-27)

Oystese - Bergen - Voss - Belle - Birkelung camping (347km)

Is ryto isvaziuodami is kempingo pristojom prie receptiono, kad susimoketi (vakare kai atvaziavom seimininku nebuvo) - nieko viduje neradau ir jau galvojau, kad isvaziuosim ismiegoje uz veltui, kaip staiga isgirdau lietuviska 'ko ieskot?'. Bicas kokiu 35-40, matyt gyvenantis ten ne vieni metai, ar tai darbuojasi ten kokiu samdomu, ar gal is vis koks nors biznio dalininkas (atvare tai su nauju Scirroco), neprisipazino kuom jis ten uzsiimineja, bet paeme is musu uz vieta palatkei - 20kronu nuolaida padare, bet jei butu tikrai geras ir gerbtinas lietuvis, nebutu emes nieko (juokauju, biznis yra biznis..). Persimetem vienu kitu zodziu; skubejo kazkaip jau labai. Zodziu lietuviu yra visur (ypatingai Norvegijoj) o ir keliaujanciu sutikom ne viena...

Bergenas. Maniau, kad kaip ir dauguma miestu sudarys slogu ispudi (nu nepatinka man tokiose kelionese lankyti miestus nors tu ką..), salia to tikejomes lietaus, bet.. Ir oras buvo puikus ir pats miestukas maloniai siltas. Labiausiai patikusi vieta su savo ypatinga senove menancia atmosfera - senu mediniu namu kompleksas. Suzavejo ne maziau nei vikingu laivai pries kelias dienas - va tokie prisilietimai prie Norvegijos istorijos patys maloniausi, kiek savo trumpos kelionės metu spejom to pajausti.

Nebloga vieta ir ant kalno salia Bergeno su nuostabiu vaizdu i pati miesta.

Uzsukom ir i restoraneli paragauti alaus ir uzkasti ka nors is juros gerybiu. Kadangi zuvu pavadinimu nei angliskai, nei tuo labiau vietiniu dialektu nezinom, tai uzsisakem kaip veliau paaiskejo skumbres su obuoliu padazu. Bet buvo visai skanu. Skanu dar ir del to, suzinojus kiek viskas kainavo - du mazi alaus ir keletas gabaleliu skumbres apie 100lt.

Mhm, I did it... :)))

Ai dar ir turgus juros gerybiu neblogas, bet kadangi mes buvom uzsitavarine pigių lietuvisku desru, kumpių ir makaronu tai praejom pro sali pavydzia akimi nuziureje.

Ir vistiek neuzilgo, kaip ir reikejo tiketis, valkiojimasis po miesta ir po visokias ten baznycias nusibodo.

Po Bergeno planas buvo kuo toliau numinti i Stokholmo puse. Deja vel nesekmingai pasirinkom su keliais ir kai jau turejom pradeti ieskotis vietos nakvynei, mes dar tebemynem 1000m aukstyje, kur aplinkui ne gyvos dvasios,  aisku, grazi aplinka, smagus keliai ir visa kita, bet kai jau tu nori tureti vieta nakvynei, visa tai darosi nebe taip idomu.

Kempinga visgi suradom gana anksti (19:30) viena is geresniu ir pigesniu per visa kelione, tik 350kr uz namuka.

Siandien paskutine nakvyne svetingoj ir gamtos groziu turtingoj, bet brangioj Norvegijoj. Rytoj ilgas ir nuobodus tranzitas per Swe Stokholmo link, kelione link pabaigos.

Visos 8-os dienos nuotraukos

9a diena (07-28)

Birkelung camping - Oslo - Eskilstuna - Sundbyholm (680km)

Siandien nenuveikem nieko, tik nuvarem 700 km ir pakeliui aplankem neypatingą meteorito krateri su trumpa prezentacija apie ji. Gal ir butu idomu, bet kai jis nukrites pries daugeli milijonu metu jokio ispudingo vaizdo - viskas apauge, plius vienas kraterio krastas aplygintas savo laiku praslinkusiu ledynu, matosi tik apsilydziusiu uolienu fragmentu.

Meteorito krateris

Susiradom namuka 120km iki Stokholmo - paskutine nakvyne gamtoje.

10a diena (07-29)

Sundbyholm - Stockholm - Keltas (128km)

Damynėm likusius 120 km iki Stokholmo ir keletą valandų paslampinėjom po Stokholmą, pagrinde po salą su karaliaus rūmais - pernelyg didelio įspūdžio nepaliko, tikriausiai kaltas lietingas oras.

 Paskutinei atkarpai nuo St centro iki kelto “teta iš navigacijos tarnybos” kažkodėl nusprendė nieko mums nebesakyti, teko kažkaip patiems atvargti besusirandant kelią..

Keltas, plaukimas Rygos link...

Visos 10-os dienos nuotraukos

11a diena

Keltas - Ryga - Mažeikiai (180km)

Finito.. Kelionės pabaiga..

Kainos

Kiek mums kainavo kelionė (10d., 2 personos):

Kuras - 1276 LTL

Nakvynės - 966 LTL

Maistas - 648 LTL

Keltai - 408 LTL

Keltas Ryga - Stokholmas - Ryga - 1560 LTL

Turizmo objektai - 259 LTL

Suvenyrai - 200 LTL

VISO - 5467 LTL

Ar brangi gavosi kelionė? Manau nelabai. Maistą kaip ir minėjau, visą pirkom Lietuvoje (prie maisto skaičiavom ir alkoholį - 8ltr alaus, pora vyno, po butelką žalių ir viskio). Kuro vid. sąnaudos buvo 6.5 l/100km su mano ne pačia taupiausia mašina. Namukai kainavo nuo 300 iki 400 NOK (lietuviškais pinigais grubiai reikia dalinti iš dviejų), palapinės ~150 NOK. Keltai 100-150 NOK, tik tas kur plaukėm išilgai fiordo tai turbūt skaitėsi kaip ir turistinis maršrutas ir kainavo 400 NOK.

Ar galima dar pigiau? Galima. Jei važiuoti tarkim 4-iems (nakvynės, kuras, keltai būtų dvigubai pigiau), no alcohol :)), keltui į Stokholmą irgi buvo pigesnių bilietų (ten kur lovos stovi beveik ant variklio :))), nepirkti suvenyrų :)), ir no alcohol.. :)), ir iš vis eiti pėsčiom.. :))

Rezume

Ar verta aplankyti Norvegiją? Vienareikšmiškai taip, pasižiūrėkit į nuotraukas ir įspūdį nuo jų pasidauginkit iš 10 :)). Ar važiuočiau ten dar kartą? Važiuočiau, bet daryčiau šiek tiek kitaip - daugiau aktyvumo ir mažiau sėdėjimo prie vairo. Ten begalė pėsčiųjų ir dviračių takų - taip daug labiau gali susiliesti su ta nerealia gamta. Šalia to dar gali visokio velnio prigalvoti - baidarės, raftingas, kopimas į kalnus, etc. etc. O kur dar mano neištyrinėta Runde sala, jau nekalbant apie atšiauriąją ir dar mažiau civilizacijos paliestą Norvegijos šiaurę - kad tik bendraminčių atsirastų... ;))